V. Jurkūno darbų paroda

Jurknas Vytautas 1910 06 01Vindeikiai (Musninkų valsčius, Ukmergės apskritis) 1993 10 05Vilnius, lietuvių grafikas. Vytauto Jurkūno jaunesniojo tėvas. 1929–35 mokėsi Kauno meno mokykloje (mokytojai M. Dobužinskis, A. Galdikas, K. Sklėrius ir kiti), 1940–41 dėstė joje. 1937–40 mokytojavo Palangoje ir Aukštadvaryje. 1942–43 dalyvavo II pasauliniame kare (SSRS kariuomenės karys). 1945–75 dėstė Lietuvos dailės institute (iki 1951 Vilniaus dailės institutas), 1945–52 direktorius, 1968–75 Grafikos katedros vedėjas; profesorius (1960).
Kūryba
Jau ankstyvuosiuose raižiniuose (Motina su vaiku 1935, ciklas Žvejai 1937–39) susiformavo savitas grafiko braižas: stambaus plano, kartais diagonali kompozicija, apibendrintas realistinis piešinys, linijų ir formų ekspresyvumas, dinamiškas štrichas. Karo metais sukūrė dramatiškų, ekspresyvių kompozicijų (Prie duobės 1943, ciklas Hitlerinių okupantų žvėriškumai 1945–46). Po karo kūrė monumentalius, dekoratyvius estampus tam laikotarpiui būdinga socialine tematika (Paukštininkė, Etnografija, abu 1966, Elektrifikacija 1967, ciklas Taika 1966). Labiausiai išgarsėjo kaip knygų iliustratorius. Linoraižinio technika sukūrė iliustracijas D. Poškos poemai Mužikas Žemaičių ir Lietuvos (1947), medžio raižinio – K. Donelaičio poemai Metai (1956, LSSR valstybinė premija 1957), Žemaitės apsakymų rinkinį Rudens vakaras (1958–1959, išleistas 1960), T. Tilvyčio poemai Artojėliai (1965), M. Valančiaus apysakai Palangos Juzė (1969, išleista 1977), A. Baranausko poemai Anykščių šilelis (1977). Iliustracijoms būdinga prasminis ryšys su tekstu, ekspresyvus, grubokas štrichas, ryški veikėjų charakteristika, vaizdo dekoratyvumo ir buitinio konkretumo darna.