"Nosis" laikui. Challenge to Time

„Kūnas Domicelei, kaip menininkei, yra meistriškumo ir formali problema, ją domina jo judesys erdvėje – fotografijų plokštumoje užfiksuoti kūnai artikuliuoja erdvę lyg skulptūros. Ir dar kūnas yra karkasas, kurį menininkė gali net fotografijoje aplipdyti savo fantazijomis – pripiešdama sijoną, mėnulį, žvaigždes, sparnus ar suraibuliuodama fotografijos faktūrą. Taip Domicelė Tarabildienė matuojasi įvaizdžius: čia ji – laumžirgis, čia – Liliana Roth, bet į juos neįsijaučia, kažkuo kitu netampa ir nepretenduoja vaizduoti kokių nors „vertybių”. Būtent tas tyčinis (ir žaismingas) neįsijautimas į vaidmenį gelbsti jos fotografijas nuo sentimentalumo, būdingo panašių vaizdinių kamuojamiems menininkams vyrams. Domicelės fotografijose visą laiką jauti save stebinčią akį.”