Knygoje nagrinėjama vieno iškiliausių XX a. pirmos pusės lietuvių dailininkų Petro Kalpoko meninių idėjų ir kūrybos raida, atskleidžiamas mažai tyrinėtas jaunystės periodas. Daug dėmesio skiriama dailininką brandinusiems mokytojams ir autoritetingiems dailininkams - Janiui Valteriui, Vilhelmui Purvičiui, Antonui Ažbei, Miuncheno mokyklos tendencijoms. Išsamūs tyrimai pagrįsti gausia autentiška medžiaga, juos vertingai papildo atrasti ankstyvieji kūriniai, leidžiantys permąstyti Petro Kalpoko kūrybos vietą nacionaliniame dailės kontekste.