MADOS fenomenas

Ši kolektyvinė monografija yra Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto Mados industrijų studijų programos dėstytojų ir jų kolegų mokslinių tyrimų rezultatas. Kolektyvinės monografijos tikslas - parodyti mados industrijų įvairovę, kuri plečiasi, atverti problemines sritis bei įvertinti, kokių pokyčių patiria mada sparčiai kintančioje kūrybos visuomenėje ir kaip jie gali indikuoti pačios visuomenės raidos trajektorijas. Mados fenomenas neretai apibūdinamas kaip nuo gyvenimiškos tikrovės atsietas reiškinys, tarsi savarankiška išskirtinio, tam tikro psichologinio tipo individų elgesio maniera (stilius), tačiau jo esmė ta, kad pasireiškiančiomis madingomis tendencijomis seka tik dalis konkrečios visuomenės narių, o kiti - arba joms abejingi, arba stengiasi jomis tik sekti. Viena iš klaidingų nuomonių apie mados fenomeną ta, kad jis susiformavo vadinamaisiais naujausiais laikais. Madų, kaip suprantamos šiandien, apraiškų konstatuota ir primityviose visuomenėse. Pirmosios išvaizdos madų apraiškos - savaiminės, grindžiamos jgimtu žmogaus gebėjimu imituoti, mėgdžioti, domėtis savimi ir kitais, gėrėtis. Priežasčių ir faktorių gali būti labai daug, kodėl apranga, daiktai, veikla, procesai, medžiagos ar technologijos tampa madingi. Akivaizdu, kad prie madingos tendencijos atsiradimo ištakų stovi konkretūs kūrėjai ir bendrovės. Vadinasi, mada - tai ir kūryba, ir industrija vienu metu. Nors mados (mada) kyla iš visuomenės (o tiksliau - individo), joms (jai) būdingi santykinai greita ir ritmiška kaita, naujų kūrybinio ir daiktiškųjų pavidalų požymiai. Su žmonių kūrybine, menine, gamybine veiklomis ir technologijų pažanga glaudžiai susijęs mados, kaip elgesio, fenomenas suformuoja prielaidas vis naujai įvertinti galiojantį visuomenės gyvensenos modelį, kultūros turinį ir vertybes [Iš Įvado].