Lietuvos fortepijono pedagogikos puslapiai : XX amžius

Mokant skambinti fortepijonu, pedagogo ir mokinio santykiai primena duetą, kai gerų rezultatų pasiekiama tik esant abipusiam supratimui ir susiklausymui. Fortepijono pedagogas turi puikią galimybę visapusiškai pažinti savo auklėtinį ir nė kiek nemažesnę progą tapti jam sektinu autoritetu bei ilgam palikti jo atmintyje pėdsaką. Ilgus dešimtmečius knygos autorė bendravo su Lietuvos pianizmo autoritetais, gilinosi į jų, kaip atlikėjų bei pedagogų, veiklą, užsirašinėjo jų samprotavimus apie pianisto profesiją. Su jais įrašyti pokalbiai tapo svarbia šios knygos dalimi, jie padeda geriau pajusti muzikus supusią atmosferą ir to meto pedagogikos nuostatas.

Pirmoje knygos dalyje nemažai vietos skirta fortepijono kultūros plėtrai ir raiškai mūsų šalies muzikos mokyklose, antroje dėmesys sutelktas į 35-ių pedagogų pianistų personalijas. Knygoje pateikta ir schemų, kuriomis mėginama atspindėti lietuvių pianizmo ištakas ir jo ryšius su Europos pianizmo centrais.