Kanutas Ruseckas

K. Rusecko biografijos autorius neįvilko į bent kiek ryškesnį teorinį rūbą, vengė platesnių apibendrinimų net ten, kur jie akivaizdžiai piršosi. Tai rašymio būdas, kurį sankcionuoja pati žanro specifika [...] K. Rusecko gyvenimas aprašomas nuosekliai pamečiui, kiek, aišku, tai leido jo dienoraštis ir laiškai. Todėl ir “klysti” paliekama pačiai medžiagai. Autoriaus plunksna įsikiša tik ten, kur natūraliai iš cituojamų laiškų tekste jau neįmanoma susigaudyti įvykių sraute, o dar sunkiau atrasti tikrąsias tų faktų reikšmes. Tada autorius pasitelkia platesnę laikmečio panoramą, kurios kontekste laiškų ir dienoraščio tekstai atsiskleidžia iškalbinga mozaika, tačiau didžioji dalis autorinio teksto yra suteklta antrosios svarbiausių K. Rusecko kūrybinės biografijos šaltinių grupės - pačių paveikslų - analizei. Menotyrinė medžiaga yra autoriaus pasirinkta kaip svarbiausia priemonė šimtams tapytojo epistoliarinio palikimo skeveldrų susjungti į vieningą visumą.