Žmogus futliare

Cechovas, kaip gali pasirodyti, neraso apie reiksmingus ivykius, jo tema – kasdienybes smulkmenos, pro kuriu gausą nesimato esminiu dalyku. Jo herojai, nesvarbu, ar jie mokosi, dirba ar tinginiauja, myli ar barasi, serga ar net mirsta, nejaucia gyvenimo pokycių. Jie gyvena tarsi braidziotų po savo nuoboduli.

Cechovo personazai nesuvokia besisukantys sastingio, monotonijos ratu. O jautriausieji negali atpazinti giliai sirdyje tunančio, niekad neapleidziančio kitokio gyvenimo ilgesio priezasciu. Nelaimingi ir kenciantys, jie ne tik nesistengia nieko pakeisti, jie net nesuvokia pokyciu butinybes. Jie apsesti... gyvenimo rutinos.

Cia ir gludi Cechovo sukurtu personazu gyvenimo tragedija, kuri apsakymuose daznai virsta paprasta komiska istorija. Kaip vieną is Cechovo kurybos temu apibudino literaturologas Grigorijus Bialyj, „nenormalumas“ tampa gyvenimo norma, o atstumo tarp tragedijos ir komedijos, ir atvirksciai, beveik nebelieka.