Nojus ir Ema

„Tai kūrinys apie dviejų jaunuolių dramatišką, mistišką, skausmingą ir kartu visiškai paprastą meilę. Jis patraukia ir kone įtikina. Išlaikyta grakšti kompozicinė schema, epizodas gražiai veja epizodą, atpažįsti jaunų žmonių elgseną, mąstyseną, jausenos bei požiūrio į save ir kitus maksimalizmą, o retkarčiais - ir vertybinį vakuumą, tikresnio dvasingumo ilgesį. Ir keisčiausia, kad romane nėra nieko nereikalinga, gal tik šio to pasigendi - gyvenimiškosios, egzistencinės (gal ir filosofinės) herojų patirties. Tačiau tai dėl itin jauno autorės amžiaus, manau, atleistina: patirtis ateis begyvenant ir berašant“.