Šiuo metu – tai labiausiai gerbiamas ir verčiamas švedų poetas (jo kūryba išversta net į šešiasdešimt kalbų, vien angliškai yra per dvidešimt jo knygų). Amerikos, Italijos, Anglijos universitetai turi T. Tranströmerio poezijos kursą, o Kinijoje ir Slovėnijoje netgi veikia jo vardu pavadintos kavinės. Tokio populiarumo poetas susilaukė dar ir dėl to, kad jo tekstai nesunkiai išverčiami į kitas kalbas. Poeto stilius glaustas, koncentruotas, apgalvotai parinktas žodis, platus jausmų spektras perteikiamas paprastai. Ankstyvieji eilėraščiai dažnai ilgi, ir sakinys ilgas, banguojantis, vėlyvieji – trumpi, lakoniški, bet talpūs haiku. Ir čia jis toks pat metaforos meistras, stebinantis netikėtom sąsajom, minties vingrumu. Daugelį žavi unikali vaizdų kalba.
T. Tranströmeris priskiriamas vadinamiesiems šešiasdešimtininkams (šeštojo dešimtmečio poetams). Tada poezija vėl pasidarė madinga, tas dešimtmetis laikomas vėlyvojo modernizmo pradžia. T. Tranströmerio poezija išsiskiria kaip neįprastai kasdieniška, tačiau joje nuo pat pirmojo rinkinio juntamas būties mistiškumas, dažnai perteikiamas „švytinčiom metaforom“, jis tarsi atveria kitą būties erdvę, kurią švedų kritikai linkę vadinti religine didybe. Gilus, beveik mistinis gamtos pajautimas jam padėjo įprasminti egzistencinius dalykus.