Aukštoje kalno viršūnėje žaliavo keli alyvmedžiai.Kas žino, kiek jiems buvo metų. Tokie medžiai dauginasi šaknimis: nudžiūva viršūnė, laisvai praeina vėjas ir greta iš žemės kalasi nauji daigai-ir vėl žaliuoja medis, ir vėl bręsta vaisiai. Tai buvo gal trisdešimtes metų vyriškis. Ilgi jo plaukai pleveno ore. Tamsa gaubė veidą, dar nesimatė žydrų akių. Dangus tylėjo. Jokio vėjo. Vyriškio vardas buvo Jėzus. Jis meditavo ir laukė tekančios saulės...

O vis tik jis buvo Dievas