Naujoji pavardė

Dvi draugės. Du likimai. Ir aistromis verdantis Neapolis.

Lila ir Elena, jau šešiolikmetės, atsiduria aklagatvyje. Lila ką tik ištekėjo, tačiau perėmusi vyro pavardę pasijuto praradusi save. Elena, draskoma noro neatsilikti nuo draugės ir išsiveržti iš kvartalo, kuriame vis labiau nepritampa, toliau pavyzdingai mokosi.

„Naujoji pavardė" – antras „Neapolietiškos sagos" ciklo romanas, vedantis skaitytoją per jausmų ir dramų kupiną dviejų merginų jaunystę. Draugės nuolat varžosi, atitolsta, vėl suartėja. Prieš skaitytoją atsiveria sodriais potėpiais nutapytas karščiu ir pietietišku temperamentu alsuojančio Neapolio paveikslas.

Romanas įtraukia skaitytoją ir nebepaleidžia iki paskutinio sakinio. Lila ir Elena – tokios panašios, ir tokios skirtingos – žengia meilės ir neapykantos keliais, atveria tarpusavio priklausomybę ir troškimą įsitvirtinti, viena nuolankiai prisitaikydama, kita – su atkakliu ryžtu bandydama suimti likimą į savo rankas.

Elena Ferrante įrodo, kad literatūra – puikus vaistas nuo dabarties ligų, ji gydo sielą, veikia tarsi priešnuodis nuo alinančių pastangų atpažinti save vis atgrasesniame šiuolaikiniame pasaulyje.

Titti Marrone, Il Mattino

„Neapolietiška saga" – italų autorės Elenos Ferrante keturių įspūdingų knygų serija, kurioje pasakojama apie daugiau nei penkis dešimtmečius trunkančią dviejų moterų – Lilos Čerulo ir Elenos Greko, užaugusių skurdžiame Neapolio kvartale, draugystę.