Narcizas ir Auksaburnis

Į vienuolyno mokyklą atvyksta Auksaburnis – jausmingas, guvus jaunuolis. Talentingą mokinį, sunkiai prisitaikantį prie griežtų mokyklos taisyklių, pastebi jaunas mokytojas – asketiškasis Narcizas. Netrukus ir Auksaburnis pajunta simpatiją mokytojui – jį žavi aštrus protas, disciplinos jausmas. Auksaburnis nori sekti mokytoju, bet Narcizas įtikina jaunuolį, kad askezė nėra jo pašaukimas.

Tad Auksaburnis palieka vienuolyną ir leidžiasi į estetinių ir kūno potyrių paieškas. Jis ieško laimės ir paprastų žmogiškų džiaugsmų, o kelrode žvaigžde jam tampa meilė moteriai, visos meilės apraiškos ir formos. Moteris užaugina Auksaburniui sparnus, bloškia tai į aistros bedugnę, tai į mirties nagus. Džiūgaudamas ir kentėdamas, Auksaburnis eina savo keliu.