Ar Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo tamsus ir atsilikęs kraštas? Ar tikrai Europos mados vėlavo šimtmetį ir du? Po 1650 metų šalį nusiaubė okupacijos ir maža kas liko iš seniausių laikų, tad sunku drąsiai atsakyti „taip“ arba „ne“. Po kruopelę renkami faktai rodo, kad ir XVI a. – XVII a. pirmoje pusėje Lietuvos šventovėse bei rūmuose buvo vertingo profesionalaus meno.
Marijos Matušakaitės knygoje pirmąsyk vienoje vietoje rasime visas gotikines ar renesansines skulptūras, maža to, kai kurios iš jų – šiandienės meno istorijos naujiena. Knygos aprėpiama erdvė netikėta – Baltarusija, Ukraina, Palenkė pasirodo kaip Lietuvos praeities liudytojos. Didžiosios Kunigaikštystės geografija, istorinių pertvarų nustumta užmarštin, šiame veikale vėl sugrįžta visa apimtimi.
Matušakaitės knygoms būdingas informatyvumas, glausta dailėtyrinė analizė, skaidrus istorinio konteksto vaizdas ir gausios iliustracijos čia sudaro neišardomą visumą. Rodyklės padeda susirasti ne tik vietoves, kuriose yra arba iš kurių kilę meno kūriniai, bet ir rūpimus siužetus. Baigiamasis iliustracijų sąrašas leidžia iškart aprėpti visos knygos turinį.