Kubos rašytojo ir literatūros kritiko Chose Antonijo Portuondo žodžiais tariant, ši knyga „puikus revoliucinio romano pavyzdys, kur rašytojas nukreipia savo kūrybinę vaizduotę į aiškų politinės reikšmės tikslą: parodyti naujos socialistinės sąmonės formavimąsi“.
