Vasara, kai mane mylėjo Flečeris Grylis

Jaunos rašytojos romane susipina dvi amžinos - meilės ir mirties - temos. Šio pasakojimo negalėtum palyginti su perlų karoliukais, veriamais ant siūlo. Veikiau tai panašu į jūroj glūdinčią kriauklę, kurios viduje mirguliuoja švarus perlamutras, o išorė tamsi, aplipusi dvokiančiu dumblu. Tokie ir romano veikėjai - įvairūs ir jų jausmų ribos - plačios. Gražią Holės ir Flečerio meilę temdo juodaodžio mirties ir nevaldomų aistrų varginamo Bo Dikenso paslaptis. Pamotė Gvinė kantriai veda motinos apleistą mergaitę į suaugusiųjų pasaulį, ir Holė virsta tokia moterimi, kuriai Flečerio tėvas pasijunta dėkingas už per vieną vasarą subrendusį sūnų.