Monografijoje išryškinamas kalbos kaip ženklų sistemos vaidmuo visuomenės socialinėje interakcijoje ir komunikacijoje. Analizuojami kalbos raidos ir funkcionavimo veiksniai. Aprašomi komunikacijos modeliai ir išsamiai apibūdinamos kalbos funkcijos: komunikacinė, reprezentacinė-referencinė, mentalinė, ekspresyvinė-emotyvinė, apeliatyvinė-impresyvinė, fatinė, poetinė, maginė ir etninė. Ypatingas dėmesys skiriamas kalbos ir mąstymo santykio problemai: latentinės struktūros ir psichikos sandaros veiksniams, intrapersonalinei komunikacijai ir funkcinei smegenų asimetrijai, žinojimo struktūrai, informacijos apdorojimui ir kodams, kalbos vaidmeniui mąstymo ir pažinimo procesuose. Dėstoma kalbų kontaktų teorija, psichosociologiškai apibūdinamas bilingvizmas ir mišrių kalbų atsiradimas.