Vyras guli paniręs į komą, su pakaušyje įstrigusia kulka. Prie jo lovos meldžiasi jauna moteris. Lauke girdisi tankų grumėjimas, šūviai, klyksmai, tačiau labiausiai gąsdina tyla...
Iš paskutiniųjų stengdamasi išsaugoti sutuoktinio gyvybę, moteris širsta ant vyrų, karo, visuomenės ir Dievo. Tačiau ilgainiui supranta, kad ji pirmą kartą turi galimybę kalbėti tai, kas jai rūpi. Jos nebylus sutuoktinis primena kantrybės akmenį: persų folklore Sengė Sabur yra stebuklingas juodas akmuo, sugeriantis į save žmonių maldas. Jis klauso ir kaupia išpažintis, kol susprogsta.
Išdrįsusi kalbėti, moteris pagaliau išpažįsta savo didžiausią paslaptį.