Knygą palydėjo į pasaulį leidykla „Žuvėdra“. Ji susideda iš trijų skyrių, kurie kalbos požiūriu atspindi įvairias gyvenimo situacijas: ir naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymo svarstymus, ir nuolatinius priekaištus dėl neva užsienietiškų priekių ženklų, kuriais prastinama Vilniaus informacinė erdvė, ir žmogaus vietos pasaulyje suvokimą per kalbą, ir kai kurių kalbininkų lankstymąsi prieš didžiąsias kalbas, ir naujų globalizuoto pasaulio iššūkių kritiką ir net rašytojų, žeminančių kaimo žmonių kalbą, paprotinimą. Jos 255 puslapiuose telpa ir puiki literatūrinė Sakmė apie gimtąjį žodį, kurios įvairias dalis būtų galima panaudoti kaip nacionalinio diktanto tekstą, ir taiklūs pastebėjimai apie kai kuriuos politikus, nusisukančius nuo gimtosios kalbos, ir skvarbus žvilgsnis į spaudoje paskelbtus pokalbius ar straipsnius, kuriuose parodomi žmonės, besididžiuojantys, kad svetimoji išmokta geriau už gimtąją kalbą. Visa tai knygos autorių stebina, glumina, piktina, ir į visa tai jis reaguoja savo taikliu žodžiu.