Paštas

Negailestinga dugne atsidūrusio žmogaus gyvenimo kronika, ir alkoholiko gyvenimo dienoraštis, ir aštri biurokratinės, beprasmiškos, bukinančios sistemos satyra. Tiesa, reikalingas patikslinimas: dugne atsiduriama savo noru, geriama ne iš sielvarto, o tam, kad nebūtų „nuo devynių iki penkių“. Geriama todėl, kad kasdienis gyvenimas baisiau už pragarą. „Nuo devynių iki penkių, nuo pirmadienio iki penktadienio - nesibaigiantis kasdienio gyvenimo šleikštulys“. Darbas reikalingas tam, kad turėtum pastogę, kur būtų galima užsidaryti nuo žmonių ir gerti, „nebūti akivaizdžiam“.