Boriso Davidovičiaus kapas

Intelektualiosios prozos genijus, pralenkęs laiką postmodernių stilių įvairove. Tėvynėje apkaltintas plagiatu, pripažinimo sulaukė Vakaruose. Nominuotas Nobelio literatūros premijai, negavo jos vien dėl to, kad mirė per anksti.

Jis – Danilo Kišas, vienas iškiliausių XX a. Vidurio Europos rašytojų, pirmąsias knygas išleidęs Serbijoje, vėliau dėl politinių priežasčių persikėlęs į Paryžių. Tik tada jis ėmė skinti literatūrines premijas tiek anuometinėje Jugoslavijoje tiek Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV.

„Boriso Davidovičiaus kapas“ – pirmoji D. Kišo knyga lietuviškai. Septynios novelės, montažo principu sujungtos į romaną. Jame pogromų prieš žydus banga Tulūzoje 1330-aisiais, pilietinio karo ugnimi alsuojanti 1937-ųjų Ispanija, stalininių represijų nusiaubta Sovietų Sąjunga... Kuriamas į negailestingus sistemos gniaužtus patekusios asmenybės paveikslas. Fantastinis realizmas istorinius faktus sulieja su fikcijomis, o eseistika priartėja prie poezijos. Tokios kūrybos rezultatas paprastai vadinamas aukštąja literatūra.