Bevardės mergaitės

„Bevardės mergaitės" nukelia į XX a. pradžios Niujorką, į prieglaudą „beturtėms puolusioms merginoms ir moterims". Krikščioniškos meilės pagrindu įkurtos globos įstaigos skelbėsi gerinančios vargšių gyvenimą, o nubaustąsias už seksualinio pobūdžio prasižengimus sėkmingai sugrąžinančios į doros kelią. Tačiau iš tiesų šių įstaigų globotinės būdavo įkalinamos, skriaudžiamos ir išnaudojamos, vergiškas jų darbas skalbyklose nešė bažnyčiai milžinišką pelną.

„Serena Burdick sukūrė pamokančią istoriją apie kovą ir išlikimą, meilę ir šeimą, o svarbiausia – apie nepalaužiamą silpnos širdies stiprybę."
The New York Times knygų apžvalga

„Serena Burdick skins širdis šia meistriškai parašyta ir skrupulingais tyrinėjimais pagrįsta istorine refleksija, pasakojimo apie liūdnai pagarsėjusių Airijos Šv. Magdalenos prieglaudos namų amerikietiškąja versiją... Sodri kalba puikiai dera su dinamišku ir intriguojančiu siužetu. Skaitytojai tikrai neliks abejingi šiam romanui."
Publishers Weekly