A. Vienuolis labai mylėjo paprastus kaimo žmones. Jis, galima sakyti, gyveno jų dvasia. A. Vienuolis rašė tai, ką matė ir išgyveno. Vienas jo geriausių ir gražiausių apsakymų yra „Paskenduolė”. „Paskenduolė” – tai iš sodžiaus žmonių gyvenimo paimtas vaizdelis.