"Dangų aptraukė debesys. Tolėliau, už parko, kažkas važiuoja. Lankas brūžinasi į ienas ir traška, minkštas, drėgnas sniegas po kojų pavažom girgžda... Kumetynėje už svirnų ir arklidžių, bunda gyvenimas.... Pirkia išlikusi dar nuo baudžiavos laikų. Viduje, kaip ir iš oro, tas pats ištrupėjęs mūras... Kambaryj tik du mažyčiai langeliai... medžiotojai ir varovai brenda į atkalnę dvaro ganyklose... Migla vis tirštėja ir tirštėja...bet staiga vėl kažkas pušynėlyj trekšt, trekšt..."