Rinktinė. Proto vadovavimo taisyklės

XVII a. prancūzų filosofas René Descartes՚as laikomas naujųjų laikų filosofijos pradininku. „Mąstau, vadinasi, esu" – remdamasis šiuo pamatiniu teiginiu ir pasitelkęs abejojimą kaip tiesos ieškojimo priemonę jis suformulavo mokslinio pažinimo metodologinius principus. Jo idėjos darė didžiulę įtaką visai vėlesnei Europos filosofijai.

Šioje „Rinktinėje" publikuojami keturi Descartes՚o veikalai. „Proto vadovavimo taisyklės" – reikšmingiausias jo ankstyvojo kūrybos periodo traktatas, kuriame jis pradėjo plėtoti savo naująjį mokslinės tiesos ieškojimo metodą, pateikė intuicijos, dedukcijos ir indukcijos apibrėžimus, aptarė žmogaus kognityvinius gebėjimus – intelektą, vaizduotę, juslinį suvokimą ir atmintį – ir jų vaidmenį įgyjant pažinimą. „Samprotavime apie metodą" suformuluotos mąstymo ir moralinės taisyklės, kuriomis reikia vadovautis ieškant tiesos. Tai tarsi mąstymo vadovėlis, mokantis atskirti tiesą nuo klaidos. „Apmąstymuose apie pirmąją filosofiją" Descartes՚as, vadovaudamasis savo metodu, nagrinėja metafizines problemas, atskleidžia kūniskosios ir dvasinės substancijų skirtingumą, įrodinėja Dievo kaip tobuliausios esybės egzistavimą ir žmogaus sielos nemirtingumą. „Filosofijos praduose" apibendrinami Descartes՚o moksliniai tyrinėjimai, jie filosofiškai susisteminami, glaustai išdėstomas jo metodas, metafizika, fizika, kosmogonija bei kosmologija.

Ši „Rinktinė" – antroji 1978 m. išleistų Descartes՚o „Rinktinių raštų" laida. Ją rengiant vertimai buvo iš naujo suredaguoti, atnaujinti ir papildyti paaiškinimai. Traktato „Metafiziniai apmąstymai" pavadinimas, vartojmas iš esmės tik prancūzų kalba, pakeistas paties Descartes՚o duotu pavadinimu „Apmąstymai apie pirmąją filosofiją".