Gydantis alijošius

Alijošius priskiriamas nedaugeliui vaistinių augalų, kurie tiesiogine šio žodžio prasme ištisus metus yra mums po ranka. Liaudies jis vadinamas vaistu nuo visų ligų ir auginamas tiesiog ant palangės. Senovėje alijošių, arba alaviją, žmonės naudojo žaizdoms ir odos ligoms gydyti, tačiau tai ne vienintelė alijošiaus nauda. Istoriniai dokumentai liudija, kad augalas sėkmingai vartotas senovės egiptiečių, romėnų, arabų, graikų ir kinų ne tik kaip gydomoji, bet ir kaip kosmetinė priemonė. Pavyzdžiui, net Egipto faraonė Kleopatra, garsėjusi grožiu, vertino alijošių ir savo odą lepindavo iš jo paruoštais kremais bei tepalais. Tyrinėjant gydomąsias šio augalo ypatybes nustatyta, kad alijošių sultys skatina audinių regeneraciją, stimuliuoja apsaugines organizmo funkcijas, pasižymi antibakteriniu poveikiu, užkerta kelią uždegimui. Be žaizdų ir nudegimų, alijošiumi gydoma leukemija, burnos ertmės ligos, bronchinė astma, diabetas, alergija, pūslelinė, psoriazė, spuogai, jis vartojamas, kai organizmas nusilpęs, pasireiškia bendras silpnumas.