Vieno pavasario istorija

Tai pirmojoje autoriaus knygoje („Kai mes mylėjome vienas kitą“, 1980) publikuota apysaka. Šis, antrasis, leidimas ne tik pataisytas, bet ir papildytas. Pakoreguotas siužetas, patikslinti dialogai, atsirado naujas – mokytojo Žarckaus – paveikslas.

Kūrinio centre – sumanus paauglys, jautriai reaguojantis į tėvų nesutarimus, dramatinę įtampą šeimoje. Vaizduodamas tėvų ir vaikų bei pedagogų ir mokinių tarpusavio santykius, rašytojas ironizuoja paiką suaugusiųjų gyvenimą, optimistiškai žvelgia į jaunus apysakos herojus, kurių paveikslai itin šviesių spalvų.
Žaismingas pasakojimas, autentiška kalba, dinamiškas veiksmas, humoras – esminiai šios, ne tik paauglių auditorijai adresuotos, knygos bruožai.