Veidas kaip stiklas

Giliai po kalnais stūkso paslaptingas Požemės miestas, kur talentingi amatininkai kuria tikrus stebuklus: sūrius, kurių paragavęs gali išvysti ateitį ar neregėtus vaizdinius, kvepalus, kurių aromatas įtikins aplinkinius tavimi pasitikėti – net jei tavo ketinimai patys blogiausi. Žmonės čia irgi kitokie – jų veidai lyg sustingusios kaukės, neatspindinčios tikrųjų jausmų ir ketinimų. Kad galėtų parodyti džiaugsmą, pyktį, išdidumą ar nepasitenkinimą, jie kreipiasi į Veidų kalvius, kurie mielai išmokys nutaisyti norimą veidą – tiesa, ne už dyką.