Smagiai sąmojingai pasakojama istorija apie Vampyriuką prasideda tuo, kad šešiasdešimt septynerių metų (bet dar žaisminga) ponia Lizi, grįžusi iš sanatorijos namo, dainuodama puolė valyti trijų savaičių dulkes ir savo virtuvėje rado pagrindinį istorijos herojų.
„Ne! Taip nebūna. Taip negali būti. O ko negali būti, to negali“ – sušuko ponia Lizi voratinklyje aptikusi mažytį vampyriuką. Atsipeikėjusi iš išgąsčio, ji nutaria nieko nepasakoti kaimynams ir ima vampyriuką maitinti iš lėlių buteliuko.