Tai pasakojimas apie skruzdėlių miestus, spygliais išgrįstas gatves, maisto sandėlius, hierarchinę tvarką, pasiaukojimą vienas kitam ir žūtbūtinius karus. Pavargusi skruzdėlytė beldžiasi į laukinės gėlelės taurelę prašydama nakvynės, ir žiedo durelės jaukiai prasiveria. Nuvytusių gėlių sielos keliauja į savo karalystę. Linksmas svirplelis grįžta iš draugo vardinių. Gyvenimas lygiai duotas visiems, ir be reikalo žmonės „save laiko protingiausiais ir gudriausiais sutvėrimais“. Tai naujas prasminis akcentas vaikų literatūroje: mylėkime ir saugokime gamtą - mes nesame jos valdovai.

Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai