Plėšikas Hocenplocas. 4 DALYS

Plėšikas Hocenplocas

Viešas skelbimas!
Ieškomi Kaspariukas ir Zepukas.
Ypatingos žymės: raudona Kaspariuko kepurė, žalia Zepuko skrybėlė.
Visus asmenis, galinčius suteikti žinių, policija šiuomi įpareigoja nedelsiant prisistatyti į vietos policijos būstinę. Jums pageidaujant, parodymai bus laikomi paslaptyje.

Ar girdėjote? Nukniauktas puikusis močiutės kavos malūnėlis! Be jokios abejonės – tai nedorėlio plėšiko Hocenploco darbas. Miestelio policija prieš jo niekšybes atrodo bejėgė, tad Kaspariukas ir Zepukas nutaria patys sulaikyti plėšiką bei atitaisyti močiutei padarytą skriaudą.
Bet plėšikų taip be niekur nieko neapgausi…
Ar pavyks draugams ištrūkti iš Hocenploco nelaisvės ir nugalėti piktąjį jo sąjungininką burtininką Petrozilijų Cvakelmaną?
Panašu, kad be gudrybių ir burtų čia neapsieisi!?

Plėšikas Hocenplocas ištrūksta į laisvę

DĖMESIO, DĖMESIO!
Mieste vyksta šiurpūs dalykai!

Iš areštinės pabėgo baisus nusikaltėlis plėšikas Hocenplocas! Ir jau spėjo prikrėsti eibių:
? pagrobė miesto policininko uniformą, šalmą, batus ir net kojines, o jį patį surišo gaisrinės žarna;
? įsiveržė į Kaspariuko močiutės namus ir surijo visas dešreles ir puodą raugintų kopūstų;
? taip išgąsdino močiutę, kad ši apalpo.

Ir tai dar ne viskas – šiuo metu pažeidėjas planuoja naujus nedorus plėšikiškus darbelius.
Pats laikas Kaspariukui su Zepuku ko nors imtis!?

Plėšikas Hocenplocas. Smuklė „Plėšiko lindynė miške“

Legendinis plėšikas Hocenplocas meta savo amatą! Trečioji istorijos apie vaikų pamiltą plėšiką dalis – „Plėšikas Hocenplocas: smuklė „Plėšiko landynė miške“ atskleis dorąjį Hocenploco veidą.

Už gerą elgesį plėšikas Hocenplocas paleidžiamas iš kalėjimo ir nusprendžia mesti savo kaip profesionalaus vagies karjerą. Jis aplanko Kaspariuko ir Zepuko močiutę, norėdamas atsiprašyti už ankstesnes savo šunybes. Tačiau močiutė juo nepasitiki ir užrakina spintoje.

Ponas Dimfelmozeris plėšiką paleidžia, nes nėra jokių įrodymų, jog šis vėl įvykdė nusikaltimą. Vis dėlto, nusprendžiama plėšiką Hocenplocą pasekti. Ką jie sužinos apie tikruosius plėšiko kėslus? Ar jis tikrai grįžo į doros kelią? Kaip seksis pačiam Hocenplocui atsikratyti savo praeities reputacijos ir pradėti dorą gyvenimą?


Trečioji „Plėšiko Hocenploco“ istorijos dalis apverčia aukštyn kojom visą įsivaizdavimą apie patį plėšiką ir priverčia pamąstyti apie elgesio padarinius – kaip sunkiai tenka dirbti, kad atsikratytum ankstesnių darbų "šlovės". Knyga išleista su spalvotomis vokiečių dailininko F. J. Tripo, kuris piešė daugeliui O. Preussler knygų, iliustracijomis.

Plėšikas Hocenplocas ir mėnulio raketa

– Gerai, Kaspariuk, sutinku. Policijai reikia padėti. Mes sugausime plėšiką Hocenplocą! – pareiškė Zepukas ir piktai pridūrė: – Bet žinok, man labai nepatinka, kad jis pasprunka kaip tik tada, kai aš atsigulu snustelėti! Aš jį pasiųsčiau į mėnulį!


Plėšikas Hocenplocas ir vėl paspruko, todėl niekam negalima kelti kojos iš namų! Ir kaip tik tada, kai Zepukas snaudžia, o močiutė ruošiasi Kaspariuką su Zepuku pasiųsti į mišką grybauti? Grybienė pati neišsivirs! Bet plėšikas Hocenplocas į daboklę pats irgi negrįš. Tačiau Kaspariukas su Zepuku jau žino, ką daryti.