Ten miške, kur eglės ošia,
Po pušim sena, sena
Buvo meškinas Rudnosis,
Rudnosienė – jo žmona.

Ir turėjo jie meškiuką, –
Rudnosiuką, kaip ir jie, –
Buvo jis dar be kelnyčių
Ir bėgiojo tik namie.

Vakare, kai tėtis grįžta,
Kai visa šeima namuos,
Sėdi jis šiltam namely,
Klauso pasakų mamos.

Nors už durų švilpia vėjas,
Staugia vilkas už langų, –
Rudnosiukui su tėveliais
Šilta, gera ir smagu

Gražioje meškinų Rudnosių šeimoje auga mažylis Rudnosiukas. Smalsus ir sumanus nenuorama nuolat prisigalvoja visokių įdomybių. Ar tėtis paklausys meškiuko patarimo, eidamas kopinėti medaus? Ar mamytė pasodins grybų namo kamputy, kaip nori Rudnosiukas? Ir kaip seksis mažyliui mokykloje?

Nuotaikinga, jaukumo ir vertingų pamokų kupina poema „Meškiukas Rudnosiukas“ – lietuvių vaikų literatūros klasika, kuri jau ne vienai kartai kelia brangius vaikystės prisiminimus.

„Meškiukas Rudnosiukas“:

Lavina rimo ir ritmo suvokimą, turtina žodyną.
Smagus ir turiningas poemos siužetas palydės mažylius į saldžius sapnus.
Vaizduoja gražią šeimą, kurioje visiems gera ir smagu gyventi.