Ši knyga laikytina pirmąja mūsų vaikų literatūros istorijoje nonsensiško tipo apysaka-pasaka. Autorius sugyvina daiktus, gamtos reiškinius, žaidžia tautosakos bei Biblijos įvaizdžiais, personažais, taip pat gramatikos normomis, sumaniai pina vieną su kita labai savitų veikėjų istorijas, sapnus bei „gyvenimo filmus“ ir, tarsi apsukęs amžinybės ratą, grįžta prie to paties – prie Adomo ir Ievos...Tai keistos, smagios, žaismingos istorijos visai šeimai: „Kartą viename tokiame miestelyje, vardu Obeliai, sodo gale gyveno viena tokia obelis, vardu Obelis, o pavardė – Antaninė...Tuose Obeliuose, be abejo, augo ir daugiau obelų, tačiau kriaušių augo visiškai mažai. Gal kokios trys... Bet pasakų tame krašte būta daug ir visokių. Gal kokios dvidešimt šešios...“

Obuolių pasakos