Spragtukas ir pelių karalius

E. T. A. Hofmano Spragtukas ir pelių karalius (1816), i lietuvių kalbą išverstas žinomos kalbininkės Adelės Laigonaitės (1958, 1972, 1995), - tai puikus vokiečių romantizmo pavyzdys, vienas iš vaikų literatūros pasaulinio „aukso fondo" kūrinių. Nemirtingoji pasaka, įkvėpusi įžymųjį P.Čaikovskį parašyti muziką to paties pavadinimo baletui, daugsyk vaidinta įvairiose pasaulio teatrų scenose. Spragtukas, kurį Hofmanas kadaise sukūrė savo draugo vaikams Marijai ir Fricui (jie tapo šio kūrinio personažais), - tai jauki, šeimyniška, šviesi, žaižaruojanti ryškiomis fantazijos spalvomis pasaka, tikra Kalėdų dovana. Kartu ji atskleidžia romantikų aukštintus bendresnius dalykus: nuostabiai skaisčią ir kūrybingą vaiko sielą, dvasinių vertybių pranašumą prieš buitines, fantazijos grožį, filosofinę prasmę. Įspūdingas kūrinys - jis žadina ir vaiko išgyvenimus, ir suaugusiojo apmąstymus.