„Kai susitelkiame į saulę – visatos centrą, mes priartėjame prie savojo centro, prie aukštesniojo „Aš“, savo vidinės saulės. Susiliedami su ja, tampame į ją panašūs.
Susitelkti į saulę – tai išmokti sutelkti mintis, norus ir energiją aukštesniam idealui. Žmogus, kuris sugeba suvaldyti savo chaotiškas jėgas ir nukreipti jas šviesos link, tampa stipriu centru, spinduliuojančiu į aplinką.
Tas, kuris įveikė savo žemesniąją prigimtį, gali skleisti palaimą visai žmonijai ir tapti saulės atspindžiu.
Jis tampa laisvas, plečia sąmonę ir siunčia žmonijai gausą šviesos ir meilės. Žemėje turi daugėti žmonių, galinčių skirti save šiai tarnystei, nes tik meilė ir šviesa pakeis žmoniją.“
— Omraamas Mikaelis Aivanhovas