Posvečienčieskaja Piedagokika

„Žmogų galima palyginti su karalyste, kurios gyventojai – jo pačio ląstelės, o karalius – jis pats.
Deja, dažnai šis karalius netenka sosto, nes nesugeba tinkamai valdyti.
Užsiimdamas bereikšmiais dalykais, jis praranda savo autoritetą, nors aplinkiniai gali to nepastebėti. Tačiau ląstelės – vidinis pasaulis – stebi jį nuolat.

Todėl prieš auklėjant kitus, reikia tapti mokytoju sau pačiam.
Jei karalius rodo pavyzdį gerumu, kilnumu ir sąžiningumu – ląstelės seka juo, tampa paklusnios ir skleidžia šviesą.
Ši vidinė šviesa veikia net išoriškai – paveikia žmones, gyvūnus, augalus...
Štai kas yra tikroji pedagogika.“

Omraamas Mikaelis Aivanhovas