Skirtingai nuo daugelio ezoterikų, kurie mokymą riboja intelektualiu religinių ar filosofinių doktrinų aiškinimu, Omraamas Mikaelis Aivanhovas moko plačiau – siekdamas pritaikymo kasdieniame ir dvasiniame gyvenime.

Jis nori suteikti žinias, kurios būtų praktiškos ir ugdančios.

Kiekvienas gali atpažinti savo trūkumus, atsisakyti klaidingos asmenybės, ir panaudoti ją augimui.

Asmenybė, anksčiau buvusi iliuzijų šaltinis, tampa pagalbininke – žmogus mokosi bendradarbiauti su savo prigimtimi, o ne kovoti prieš ją.

Taip palaipsniui atsiskleidžia aukštesnioji prigimtis – individualumas, kuris sujungia, subalansuoja ir įtvirtina vidinę harmoniją bei tikrą brolybę.

Osnovnoj Kliuč