Английская буржуазная философия XX века

Britų filosofija atsirado viduramžiais, kai pirmą kartą išryškėjo anglų mąstymo specifika.

Pirmieji anglų filosofai yra Didžiosios Britanijos vietiniai gyventojai, kurie sugebėjo save realizuoti žemyne: Alcuin ir John Scotus Eriugena (kaip Karolingų renesanso dalis), taip pat Johnas Dunsas Scotusas. Viduramžių scholastiką į Anglijos žemę atnešė Anselmas iš Kenterberio, gimęs Italijos mieste Aostoje.

Laikui bėgant aplink to paties pavadinimo Anglijos universitetą susiformavo XIII amžiaus Oksfordo mokykla. Ji padėjo pagrindus tradicinei anglų nominalizmo filosofijai, kurios žymiausi atstovai buvo Rogeris Baconas ir Williamas of Ockhamas. Nominalizmas nulėmė anglų mąstymo unikalumą: žinių teorijų akcentavimas ir antimetafizinė orientacija („Esybės neturėtų būti dauginamos be būtinybės“).

Renesanso filosofija paliko savo pėdsaką. Tomas Moras sukūrė terminą utopija ir tapo modernaus socializmo įkūrėju. Francis Baconas padėjo pagrindą britų empirizmui ir paskelbė praktiką tiesos kriterijumi. Jo nuomone, Anglijos valstybės galia turėtų būti pagrįsta mokslu ir mokslo pažanga. Žinių teoriją sukūrė tokie britų filosofai kaip Johnas Locke'as, George'as Berkeley'is ir Davidas Hume'as. Jų darbai parodė susidomėjimą moralės filosofija, kur gėrio kriterijus buvo moralinis jausmas. Tolimesnę etikos plėtrą vykdė Shaftesbury ir Jeremy Benthamas, sukūrę utilitarizmo ir deontologijos principus. Socialinės sutarties politinę filosofiją sukūrė Thomas Hobbesas.

Pramonės revoliucija prisidėjo prie pozityvizmo, paremto evoliucijos teorija, plitimo. Šią kryptį sukūrė tokie mąstytojai kaip Charlesas Darwinas ir Herbertas Spenceris. Indukcinių žinių teoriją sukūrė John Stuart Mill.

pabaigoje išpopuliarėjo hegelizmas, įgaunantis absoliutaus idealizmo formą (Thomas Green, Francis Bradley, John Ellis McTaggart ir Robin Collingwood). Idealizmą XIX ir XX amžių sandūroje pakeitė neorealizmas (George'as Moore'as, Bertrand'as Russellas) ir analitinė filosofija (Alfredas Ayeris).
==============================================
Angliyskaya filosofiya (angl. British philosophy) berot svoyo nachalo v epokhu Srednevekov'ya, kogda vpervyye proyavilas' spetsifika angliyskoy mysli. K pervym angliyskim filosofam otnosyat urozhentsev Britanii, kotoryye smogli sebya realizovat' na materike: Alkuin i Ioann Skot Eriugena (v ramkakh Karolingskogo vozrozhdeniya), a takzhe Ioann Duns Skot. Srednevekovuyu skholastiku na angliyskuyu pochvu privnes Ansel'm Kenterberiyskiy, rodivshiysya v ital'yanskom gorode Aosta. So vremenem vokrug odnoimennogo angliyskogo universiteta sformirovalas' Oksfordskaya shkola XIII veka. Ona zalozhila osnovy traditsionnoy angliyskoy filosofii nominalizma, yarkim predstavitelem kotoroy byli Rodzher Bekon i Uil'yam Okkam. Nominalizm opredelil svoyeobraziye angliyskoy mysli: aktsent na teoriyakh poznaniya i antimetafizicheskaya napravlennost' ("Ne sleduyet umnozhat' sushchnosti sverkh neobkhodimosti"). Svoy sled ostavila filosofiya Vozrozhdeniya. Tomas Mor vvel v obikhod termin utopiya i stal osnovopolozhnikom sovremennogo sotsializma. Frensis Bekon polozhil nachalo britanskomu empirizmu i provozglasil praktiku kriteriyem istiny. Po yego mneniyu, moshch' Angliyskoy derzhavy dolzhna osnovyvat'sya na nauke i nauchnom progresse. Teoriyu poznaniya razvivali takiye britanskiye filosofy kak Dzhon Lokk, Dzhordzh Berkli i Devid Yum. V ikh trudakh proyavilsya interes k moral'noy filosofii, gde kriteriyem dobra stanovilos' nravstvennoye chuvstvo. Dal'neysheye razvitiye etiki osushchestvil Sheftsberi i Dzheremi Bentam, razrabotavshiy printsipy utilitarizma i deontologii. Politicheskuyu filosofiyu obshchestvennogo dogovora razvival Tomas Gobbs. Industrial'naya revolyutsiya sposobstvovala rasprostraneniyu pozitivizma, iskhodyashchego iz teorii evolyutsii. Eto napravleniye razvivali takiye mysliteli kak Charl'z Darvin i Gerbert Spenser. Teoriyu induktivnogo poznaniya razrabatyval Dzhon Styuart Mill'. V kontse 19 veka populyarnost' priobrelo gegel'yanstvo, prinyavsheye formu absolyutnogo idealizma (Tomas Grin, Frensis Bredli, Dzhon Ellis Mak-Taggart i Robin Kollingvud). Idealizm rubezha XIX-XX vv. smenil neorealizm (Dzhordzh Mur, Bertran Rassel) i analiticheskaya filosofiya (Al'fred Ayyer).