Jei gimei Afganistane netinkamu metu ir netinkamoje vietoje, gali nutikti, kad kas nors pareikalaus tavo gyvybės. Net jei esi dar vaikas. Kai tavo tėtis žūva, o jo vairuojamo sunkvežimio prekės dingsta, tu tampi atlygiu už nuostolius. Štai kodėl kaskart pabeldus į duris leki slėptis. Slėptuvės duobė, kurią mama iškasė bulvių lauke, netrukus darosi per ankšta. Tad vieną dieną mama tau pasako, kad leisitės į kelią. Ji išveža tave į Pakistaną. Kartą naktį glostydama tau galvą išgauna pažadą, kad visada būsi geras žmogus, o tada... tave palieka. Šiuo žiauriu meilės gestu prasideda neįtikėtina Enajo Akbario kelionė, po ilgų klaidžiojimų Irane, Turkijoje ir Graikijoje atvesianti jį į Italiją. Tikrų tikriausia odisėja, kurios metu per anksti priverstas suaugti Enajas patiria tiek žmogišką niekšybę, tiek kilnumą, tačiau galiausiai randa namus ir susigrąžina gyvenimą.

Fabio Geda gimė Turine 1972-aisiais. Rašė knygas, daug metų dirbo edukatoriumi socialinės rūpybos srityje, teikė pagalbą socialiai pažeidžiamiems vaikams ir paaugliams (beglobiams, skurstantiems, svetimtaučiams). Dirbdamas edukatoriumi rašytojas Turine susipažino su afganų berniuku Enajatolaju Akbariu (Enaiatollah Akbari) ir šis sutiko pasidalinti savo istorija, kuri ir tapo romano „Jūroje būna krokodilų“ (Nel mare ci sono i coccodrilli, 2010) pagrindu.

Visų Fabio knygų protagonistai – vaikai ir paaugliai, į jų spalvingą, iššūkių kupiną pasaulį rašytojas gilinasi atviru, be galo empatišku žvilgsniu.