Duobės

Knygoje pasakojama paauglio Stenlio Jelnatso istorija nuo tos dienos, kai už nusikaltimą, kurio nepadarė, jis patenka į pataisos darbų stovyklą prie Žaliojo ežero. Čia daugybė berniukų kasdien turi iškasti po duobę dykumoj išdžiūvusio ežero dugne – mat taip, anot prižiūrėtojų, „ugdoma asmenybė“. Bet greit Stenlis suvokia, kad asmenybės ugdymas nėra tikroji jų sunkaus ir beprasmiško darbo priežastis, – stovyklos viršininkė kažko ieško... Stenlis nusprendžia išsiaiškinti tiesą, patiria daugybę išbandymų ir per savo nelaimės draugą Nulį sugrąžina seną senelių moralinę skolą.