Skrenda spalvoti lietūs

"Nepaprastai rimta mina. Jokios pasakotojo šypsenos, jokio valiūkiškumo. Ramu, tariamai reikšminga.
Ir žodis labai taupus - vyriškas, kampuotas. Lyg ir primena grubokas skulptūras.
Sakinys - tarsi koksai presas - spaudžia, gula, jauti jo negailestingą jėgą.
Betgi situacijos? Vienas absurdas. Tų absurdų virtinė.
Ir visas šitas nesąmones, šitas žavias beprasmybes, šituos patrauklius niekus taip gražiai vainikuoja nepriekaištingos kūrinėlių pabaigos - įtaigios, perduodančios tą humorui taip reikalingą finalinį trinktelėjimą". (A. Zurba)