Naujasis baras

„Naujasis baras“ (1877) – paskutinis žymaus 19 amžiaus rusų rašytojo klasiko Ivano Turgenevo (1818–1883) romanas vaizduoja narodovolcų revoliucionierių kovą prieš kruviną caro Aleksandro II režimą 1868-aisiais metais. Romano protagonistas, studentas, poetas ir revoliucionierius Aleksejus Neždanovas nusprendžia pasišvęsti kovai už engiamų valstiečių teises. Tačiau nuplaktai, mykiančiai rusų valstietijai ponaičio studento pasiaukojimas liaudies labui organiškai svetimas ir nesuvokiamas. Skausmingas nihilisto Neždanovo teisingumo paieškas nušviečia netikėta meilė panelei emansipei Marianai Sineckajai. Kur jį nuves idealistiniai siekiai ir liguistai aštrus teisingumo jausmas?

Turgenevas meistriškai perteikia slegiančią patvaldystės atmosferą, demokratinių idėjų konfliktą su reakcine aplinka. Romano herojaus prototipu tapo rusų revoliucionierius Sergėjus Nečiajevas (1847-1882), vaikystėje parduotas savo tėvo dvarininko, kartu su motina - gražuole baudžiauninke kaimynui dvarponiui. Nečiajevo gyvenimas įkvėpė reakcinį rusų rašytoją monarchistą F. Dostojevskį sukurti demonizuotą revoliucionieriaus Piotro Verchovenskio personažą romane ''Demonai'' (1871). Savo romane Dostojevskis rašytojo Karmazinovo personoje karikatūriškai atvaizdavo I. Turgenevą, ir išjuokė jo pažintis su ''nihilistais revoliucionieriais'', tad vėliau parašytą I. Turgenevo romaną galima laikyti literatūriniu atkirčiu. Rašydamas aktualų romaną Turgenevas nežinojo, kad viešpataujantis caras budelis Aleksandras II, krauju užliejęs lietuvių - lenkų 1863-jų sukilimą, 1881 metais žus nuo liaudies keršytojų, narodovolcų iš Lietuvos-Lenkijos atpildo.

Kieti viršeliai, 326 p. Iš rusų kalbos vertė Antanas Vengris. Antras leidimas.