Mane vadina Kalendorium

„Mane vadina Kalendorium“ – tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas: prozininko, dramaturgo, aktoriaus ir režisieriaus Andrio Kalnozolo (g. 1983) romanas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Latvių literatūros kritikai šiandien lygina šią knygą su amerikiečių rašytojo Winstono Groomo (1943-2020) romanu „Forestas Gampas“.

Pats kilęs iš Latvijos provincijos, A. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Knyga parašyta Oskaro dienoraščio forma. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį.

Knygos „Mane vadina Kalendorium“ pasakotojas grumiasi su savo neurozėmis, su gyvenimo baime, stengiasi prisijaukinti aplinkinį pasaulį ir žmones, susitaikyti su nuolat patiriamu tikrovės keistumu. Kartu romanas liudija, koks nuostabus gali būti žmogaus protas, kokios didelės jo dvasinės galios, kokius kilnius santykius žmogus pajėgus susikurti. Atviras ir naivus Oskaras tampa svarbia figūra miestelio gyvenime: jis ima burti kitus visuomenės atstumtuosius, rūpintis jais ir bendrais miestelio reikalais. Jo keistas dienoraštis įgyja autentiškos gyvenimo filosofijos bruožų.

Klaipėdos dramos teatras jau sukūrė puikų spektaklį pagal šį romaną.