„Icchokas Meras priklauso tiems rašytojams, kurie turi aiškų savo temų repertuarą bei savitą stilių, savitus vaizdavimo būdus. Nekyla abejonių, jog šio prozininko suformuoti meniniai modeliai lietuvių literatūroje yra vieni įtaigiausių ir kuo labiausiai meriški, vieni originaliausių.
Tačiau ar pakankamai adekvačiai, visais atžvilgiais apibrėžiame ir suvokiame rašytojo originalumo prielaidas, priežastis? Ar gebame atpažinti tuos Mero kūrinių ypatumus, kurie leido/leidžia jam išsiskirti iš kitų? Ar mokame deramai atpažinti jo indėlį į lietuvių prozos, lietuvių literatūros raiškos būdus, kurius jis neabejotinai papildė, išplėtė, pagausino savomis pasiūlomis, savomis variacijomis?“