Karalius, dama, valetas

Karalius, dama, valetas“ – antrasis rusų rašytojo Vladimir Nabokov romanas, kurį jis parašė Berlyne, būdamas 28 metų. Siužetas iš pažiūros paprastas ir vaizduoja klasikinį meilės trikampį, tačiau pažvelgus giliau, tekste gausu simbolių, metaforų, paradoksų, palyginimų ir lengvos ironijos.
Turtingas verslininkas nusprendžia padėti jaunam giminaičiui iš provincijos. Jis pakviečia jaunuolį atvykti į sostinę ir suranda globotiniui darbą. Verslininko žmonai ši idėja ne prie širdies, tačiau nuobodulio kamuojama moteris netrunka įsimylėti vyro sūnėną ir užmegzti romaną.
Veikėjų vaidmenys knygoje paskirstyti pagal simbolius, tačiau skaitytojas netrunka suprasti, kad verslininkas visai ne karalius, jo žmona visai ne dama, o sūnėnas – visai ne valetas. Vladimir Nabokov žaidžia su skaitytoju, o veikėjai žaidžia tarpusavyje...
Rašytojas meistriškai žongliruoja kalba, kuria įvairialypius personažus ir nepaprastai taikliai apibūdina visus draudžiamų santykių vystymosi etapus – kiekvienai iš šalių vis skirtingus. Nepaprasta Nabokovo proza, gausi šmaikščiais aprašymais ir sumaniais literatūriniais niuansais, romaną „Karalius, dama, valetas“ paverčia nepakartojamu kūriniu.