XX amžiaus literatūros teorijos: vadovėlis aukštųjų mokyklų filologijos specialybės studentams

Vadovėlyje aptartos įtakingiausios XX amžiaus literatūros teorijos, kurios įtvirtino literatūros kritikoje patį svarbiausią metodologinį lūžį, kai reikšmių šaltiniu imtas laikyti ne genetinis rašytojo ir kūrinio, bet interpretcinis kūrinio ir skaitytojo akiračių sąlytis. Nuo estetinio objekto, kaip iš autoriaus pasaulėvaizdžio išaugusios organinės įvairovės vienybės, supratimo buvo pereita prie savo ribų, centro ir substanciškumo neturinčio teksto, egzistuojančio tik jo skaitytojų vaizduotės tarptekstiniame tinkle ir interpretacijose. Jeigu mes tik pradedame kelti klausimą, kaip skaitymo metu suformuluojama prasmė ir kiek ji yra susijusi su nesąmoningai veikiančiais reiškiniais – kalba, ideologija, išankstiniais lūkesčiais, istoriniais visuomenės pokyčiais, kultūros kontekstais ir intertekstais, privalėsime „naivųjį skaitymą“ keisti „intelektualiniu kompetentingumu“. Vadovėlyje autorių perteikta metodinių požiūrių įvairovė leidžia tikėtis jų rezonanso ne tik filologų studijoms, bet ir platesniam skaitytojų ratui. Vadovėlis yra pirma trijų knygų leidybinio projekto dalis. Netrukus bus išleista chrestomatija ir teorinės kritikos rinktinė.