Besi

Tikriausiai pats pranašiškiausias Dostojevskio romanas. Iš pradžių sumanytas kaip aštri politinė knyga, paremta rašytojo įspūdžiais nuo „Nečajevskio proceso“: revoliucionierių grupė buvo teisiama už studento nužudymą, nusprendusio išeiti iš jų būrelio, — romanas gerokai viršijo vien tik „dienos aktualijos“ lygį. Skaitytojų akivaizdoje vyrauja tikra drama: pasakojimo centre — nihilistų grupė, vadovaujama Petro Verhovenio, planuojanti sukelti sąmyšį visoje Rusijoje. O pagrindinio romano herojaus Nikolajaus Stavrogino — savo paslaptis, baisi nuodėmė ir didelė nelaimė — jis visiškai ištuštėjęs, ir gyvenimas jam nebereikš nieko. Įvykiai romane praskrieja kaip viesulas prieš skaitytoją, painiojasi į kažkokią siaubingą raizgalynę ir galiausiai baigiasi tragedija. Dostojevskio romane tikrovė glaudžiai susijusi su praeitimi: jis mato nihilistinių nuotaikų ištakas vaikuose jų tėvuose-idealistuose, visiškai nesuprantančiuose Rusijos. Tačiau knygos unikalumas dar ir tas, kad per šiuos personažus Dostojevskis vaizduoja visą Rusiją, apsėstą demonų — vakar, šiandien, rytoj beprotystė mus persekioja.