Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų (4 tomai)

1 tomas: Buvęs primirštas itin produktyvaus XIX a. lenkų rašytojo, istoriko, publicisto, dailininko, leidėjo Juzefo Ignaco Kraševskio (1812–1887) kūrybinis palikimas vėl pamažu atgauna savo reikšmę. Keturtomė Vilniaus miesto istorija nuo pat jo pradžios iki 1750 metų (1840–1842) – vienas pirmųjų šio įspūdingo palikimo ženklų.

Autorius surinko gausybę spausdintų ir rankraštinių šaltinių, mūsų dienomis daugelio jau neprieinamų, o nepaprastai kūrybinga ir laki jo vaizduotė leido visą šią medžiagą sujungti į visumą. Išverstas į lietuvių kalbą pirmasis šios studijos tomas leis skaitytojui nusikelti prie senojo Vilniaus miesto ištakų, meistriškai, sodriu stiliumi supinta pasakojimo gija ves painiais ir sudėtingais Vilniaus istorijos vingiais iki pat Zigmanto Vazos laikų.

Lietuvių skaitytojai labiau pažįsta Kraševskį rašytoją, o Kraševskis istorikas geriau žinomas gal tik Lietuvos istorijos tyrinėtojams, specialistams. Istorinę monografiją „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750" (1840-1842) J. I. Kraševskis rašė apie 10 metų. Ankstyvas, tačiau tikrai brandus šio nepaprastai talentingo ir darbštaus kūrėjo veikalas kruopščiai perpasakoja dabar jau daugelį neegzistuojančių, neprieinamų šaltinių, sykiu kritiškai vertinant tuose šaltiniuose aprašomus įvykius ar faktus. Tokios išsamios istorijos iki tol neturėjo nė vienas Lenkijos miestas, netgi Krokuva, - rašė recenzijoje jo amžininkas A. H. Kirkoras.

Pradėjęs nuo geografinės ir istorinės apžvalgos, pasitelkęs rašytojo romantiko kūrybiškumą ir vaizduotę, puikia, sodria kalba pasakoja Vilniaus miesto istoriją pagal didžiųjų kunigaikščių (Gedimino, Algirdo, Jogailos, Vytauto, Švitrigailos, Žygimanto, Aleksandro ir kitų) valdymo metus, aprašo miesto bažnyčias, socialinius gyventojų sluoksnius, tautines ir religines bendruomenes, amatus ir prekybą, žymesnius pastatus, švietimo įstaigas, spaustuves, bibliotekas, archyvus. Pateikiama labai išsami 1519-1799 m. laikotarpį apimanti bibliografija. 2 tomas: Pirmą kartą lietuvių kalba išleistos J. I. Kraševskio istorinės monografijos „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750" antrame tome – miesto istorija nuo 1632 iki 1750 m., daug vietos skiriama Vilniaus katalikų bažnyčių, vienuolynų kronikai nuo pat jų įkūrimo, atskiras skyrius supažindina su Vilniaus vyskupais. Antras istorinės studijos tomas skaitytojus nukels į bažnyčių miestą, krikščionybei įsitvirtinant. 3 tomas: III tomas aptaria katalikų Bažnyčios dvasininkų vietą viduramžių Vilniaus ir Lietuvos gyvenime, dvasininkijos hierarchijų raidą, įtakos kaitą Vilniaus kultūros, mokslo, papročių, tradicijų vystymuisi; plačiai pristatoma reformacijos atsiradimo Vilniuje istorija, kovos tarp konfesijų dėl įtakos šalies politiniam, ūkiniam, kultūriniam gyvenimui; kitų konfesijų radimosi ir veiklos Vilniuje istorija; teisės, privilegijų, valstybės valdymo formų kaitos istorija, amatų ir cechų, prekybos, transporto, gyventojų ir valstybės pajamų, išlaidų, mokesčių, arsenalo, monetų kalyklos, rotušės, kitų svarbių objektų istorija, pasakojama apie vilniečių papročių, drabužių, iškilmių, apeigų ir kitų dvasinių gyvenimo sričių būklę ir keitimąsi viduramžių Vilniuje. 4 tomas: Šis ketvirtas, jau paskutinis tomas skirtas Lietuvos sostinės dvasi­nio gyvenimo istorijai: jame pirmiausia pateikiama Vilniaus švietimo įstaigų kronika, pradedant pirmąja mokyklėle prie Katedros bažnyčios, gimnazijos ir Akademijos (dab. Vilniaus universiteto) steigimo ir vei­klos istorija. Aprašomos Vilniuje nuo spaudos atsiradimo veikusios spaustuvės, jų leidybinė veikla, taip pat Vilniaus bibliotekų, archyvų istorija.