Darvino miestas, 1942-ieji. Japonų bomboms krintant ant žemės, be mamos likusi Molė Huk, duobkasio duktė, vėl paprašo dangaus patarimo. Bėgdama daiktamaišyje ji nešasi širdies formos akmenį ir žemėlapį, nuvesiantį ją pas Ilgašvarkį Bobą, pas raganių, prakeikusį jos šeimą. Ją lydi netikėti pakeleiviai – aštrialiežuvė aktorė Greta ir Jukijas, japonų lakūnas, išsigelbėjęs iš numušto lėktuvo. Gelbėkis, Mole, gelbėkis, kužda dienos dangus. Slėpkis vynuogienojuose. Bėk į laukines, musonų perpučiamas Šiaurės Australijos žemes. Bėk ieškoti draugystės ir meilės. Paskubėk, nes ant kulnų jau lipa persekiotojas, o kartu su juo ir nakties dangus...

„Visi mūsų tviskantys dangūs" – tai istorija apie dovanas, kurios nukrinta iš dangaus, apie prakeiksmus, kuriuos išsikasame iš žemės, ir paslaptis, kurias slepiame širdyje. Tai odisėja apie tikrą meilę ir mirtiną pavojų, apie tamsą ir šviesą, apie kaulus ir žydrą dangų