Tankėjanti šviesa

Tomo Venclovos naująją poezijos knygą "Tankėjanti šviesa" 1990 metais Čikagoje išleido Algimanto Mackaus Knygų leidimo fondas (knyga apipavidalinta Henrietos Vepš-tienės, 67 psl., tiražas 600, kaina 8 dol.). Septyniolika eilėraščių yra paties Venclovos, vienuolika yra "Vertimas (arba sekimas)". Įvadas keturių poetų — Czeslavv Milosz, Joseph Brodsky, Stanislaw Baranczak ir Zbignievv Herbert (pavardės nesulietuvintos). Įvade bei epigrafuose minimi kiti poetai, su kuriais Venclova suriša savo eiles ar savo metodiką bei knygos turinį. Tai Jarrell ir Wilbur (paprastai vadinami "amerikiečiais", o ne "anglosaksais", kaip daroma įvade), Kudirka, Maironis (Įvadas), Pasternak (41), Auden (56). Du eilėraščiai dedikuoti "S.T." (30) ir "Konstantino Sirvydo S.J. atminimui" (63) (turėtų būti "Konstantinui Sirvydui, S.J., atminti"). Venclovos eilėraščiuose yra daug aliuzijų į istorines vietas bei istorinius asmenis, geografiją (atrodo, Venclovos kelionės), architektūrą bei kultūrą. Labiausiai pastebimos aliuzijos į graikų mitologiją, taip įprastos, kad skaitytoja (ne Įvado "skaitytojas") ieško ko nors neįprasto joms pateisinti. Tylusis aidas, nes veikalas yra ne vien spausdintas žodis, bet ir nespausdintas "tylus" turinys, įima Nagį (turinys bei stilius eilėraščio "Padėkos diena", 14) ir Mackų: "Įtakės kauburius apgaubia miegas / Ir kūdikiai neatmena skriaudos,/ Ir bus tiktai mirtis, ir drėgnas sniegas,/ Ir muzika, ir nieko niekados'' (67, paskutinysis posmas). Išvis, eilėraščių gilus skausmas, aštri nostalgija, tam tikras svetimumas ar gal net pasimetimas ne savo krašte ir kraštutiniai baigimuisi išreikšti posakiai bei įvaizdžiai primena (nors Venclovos stilius tuo pačiu savitas, visa tai suderinant) paskutiniųjų keturiasdešimt metų egzilės poetes ir poetus. Paties Venclovos eilėraščiai tampresni ir daug įdomesni už "ver-timus-sekimus", kuriuose daug kartojimosi ir bendrai, retorikos.