Tūkstantis saulių skaisčių

Naujojo Khaledo Hosseinio romano centre — dvi moterys, tapusios sukrėtimų, sugriovusių Afganistano gyvenimą, aukomis. Marjama — nesantuokinė turtingo verslininko duktė, nuo mažens pažinusi, kas yra nelaimė, nuo ankstyvo amžiaus supratusi savo varganą lemtį, nuo kurios nepabėgsi. Leila — priešingai: mylima draugiškos šeimos duktė, svajojanti apie įdomų ir puikų gyvenimą. Tarp jų — nieko bendra, abi gyvena skirtinguose pasauliuose, kuriems būtų buvę neskirta susikirsti, jeigu ne šalį užgriuvusi karo audra. Nuo šiol Marjama ir Leila, tapusios vieno vyro žmonomis, susietos pačiais glaudžiausiais saitais ir pačios nežino, kas jos — priešininkės, draugės ar seserys. Bet pavieniui jos neišgyventų, neatsilaikytų prieš viduramžišką despotizmą ir žiaurumą. Dviese jos eis kančių keliais, dviese gaudys mažučius atsitiktinio džiaugsmo trupinėlius, dviese svajos apie laimę ir dėl jos aukosis.

„Tūkstantis saulių skaisčių“ — įtaigi dramatiška ir lyriška istorija, verčianti gniaužtis širdis iš skausmo ir džiaugsmo.